Itin slapta programa PRISM gavo tiesioginę prieigą prie Google, Facebook ir Apple įmonių serverių. Tuo tarpu pačios įmonės neigė bet kokias programos prisijungimo galimybes nuo 2007 metų.
Tokia prieiga leidžia rinkti medžiagą iš serverių, peržiūrėti paieškos istoriją, elektroninių laiškų turinį, perduoti duomenis ir gyvus pokalbius.
Programos prezentacijoje teigiama, kad ji veikia su visų kompanijų sutikimu. Tų pačių, kurios neigė bet ką žinančios apie tokią programą.
Google teigė, kad stipriai rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu: “Slaptus vartotojų duomenis atskleidžiame vyriausybei, tik remiantis įstatymais, o visus duomenų peržiūrėjimo prašymus peržiūrime labai atidžiai. Žmonės teigia, kad vyriausybei mes sukūrėme duris skirtas patekti į mūsų sistemas, bet Google neturi durų, skirtų vyriausybei prisijungti prie privačių vartotojų duomenų.”
Keli vyresnieji technologijų vadovai teigė neturintys jokių žinių apie PRISM ar apie bet kokią panašią schemą. Jie sakė, kad niekada nebūtų įsitraukę į veiklą su tokia programą, o prieigos prie duomenų diegimas yra atliekamas be jų žinios.
Apple atstovas taip pat teigė niekada nieko negirdėjęs apie PRISM.
Nacionalines Saugumo Agentūros prieiga buvo įjungta po to, kai pasikeitė JAV sekimo įstatymas, priimtas prezidento Bush’o ir atnaujintas Obamos 2012 metų gruodį.
Ši programa palengvina išsamią ryšių ir saugomos informacijos laikymo priežiūrą. Įstatymas leidžia pasiekti bet kuriuos Google, Facebook, Apple ir kitų įmonių klientus, gyvenančius už JAV ribų ar tuos amerikiečius, kurie bendrauja su žmonėmis, gyvenančiais svetur.
PRISM programos veikimas buvo atskleistas trečiadienį, kai telekomunikacijų kompanija „Verizon“ buvo paprašyta įrašinėti telefoninius amerikiečių pokalbius.
Kai kurios didžiosios pasaulio įmonės pačios sutiko būti informacija besidalinančios programos dalimi nuo pat jos pristatymo 2007 metais. Pavyzdžiui, Microsoft, kuri kaip tik neseniai paleido reklamos kampaniją su šūkiu – „Your privacy is our priority“ („Tavo privatumas yra mūsų prioritetas“) buvo pirmoji tokia įmonė.
Toliau Microsoft pavyzdžiu sekė Yahoo 2008 metais, Google, Facebook ir PalTalk 2009 metais, YouTube 2010 metais, Skype ir AOL 2011 metais ir galiausiai Apple, kuri prisijungė prie programos 2012 metais. Programa planuoja plėstis, skatindama prisijungti kitas įmones.
